Yra banalus, bet daug prasmės turintis posakis – mylėk savo artimą taip, kaip pats save. Ką dažniausiai išgirstame? Kad reikia mylėti kitą žmogų. Tačiau praleidžiame dalį, sakančią, kad jį mylėti reikia taip, kaip save.

Kol pats nemyli savęs, beprotiškai sunku ir praktiškai neįmanoma pamilti kito. Kol kritikuojamos tam tikros savo savybės, jas bandoma nuslėpti, sunaikinti, tol sunku pamatyti kitą žmogų kaip galintį klysti, nesusivokiantį, kartais nevėkšlą. Kuo prasčiau žmogus vertina save, tuo sunkiau pamatyti kitą, kaip šaunų žmogų.

LRT laidoje „Paraštės“  apie pasitikėjimą savimi kalbamės su Beata Tiškevič (2017-03-12)

Pokalbio įrašasStraipsnis po pokalbio